Skaistė Kavaliauskienė, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Finansų ir apskaitos skyriaus ES paramos apskaitos poskyrio vyr. specialistė: „Man patinka tas jausmas, kai sutramdžius jaudulį pavyksta perteikti skaitomame tekste užkoduotas emocijas ir jausmus...“
Doc. dr. Jūratė Sučylaitė, gydytoja psichiatrė, poezijos terapeutė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos katedros dėstytoja: „Kodėl man įdomu skaityti Ievą Simonaitytę? Tai galimybė priglusti prie Mažosios Lietuvos istorijos, išgirsti pačią žemę ją pasakojant. Kodėl man patinka skaityti Ievos Simonaitytės kūrybą drauge su kitais žmonėmis, susirinkusiais į Ėvikės teatrėlį? Jaučiu poreikį stabdyti skubėjimą, pajusti tekstą savo esybe, išgyventi bendruomeniškumą ne technokratinėje aplinkoje, bet šventoje Kalbos žemėje.“
Rimantė Vasiljeva, Klaipėdos laivininkų mokyklos geografijos mokytoja metodininkė: „Dalyvauju Ėvikės skaitytojų teatrėlyje norėdama giliau pažinti rašytojos Ievos Simonaitytės kūrybą, jos asmenybę. Man patinka skaityti balsu. Tikiuosi, kad skaitymo įgūdžių lavinimas padės geriau perteikti klausytojams skaitomo kūrinio prasmę, labiau pažadinti jų vaizduotę ir emocijas“.
Vytas Maneikis, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos darbuotojas: „Man Ievos Simonaitytės kalba primena mano senelės iš mamos pusės O. Vilkienės kalbą. Senelė taip pat kilusi nuo Vanagų. Tai − Mažosios Lietuvos gyventojai, kalbėję senovine to krašto kalba.“
Prof. dr. Laimutė Kardelienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro Vyresnioji mokslo darbuotoja: „Džiugu ir smalsu po trisdešimties su „uodegele“ metų vėl vartyti Ievos Simonaitytės kūrinius, apmąstyti, ką ir kiek prisimenu, juk tai buvo staip seniai, t. y. mokykloje. Tiesa, kad mes keičiamės ir kitaip suprantame kada nors skaitytas mintis, girdėtus faktus. Suvokiau, kad kiekvienas turime atrasti savo gyvenime vietą, sritį, kurioje esame reikšmingi, gražūs, stiprūs. O iš tiesų atėjau todėl, kad seniai neskaičiau garsiai, nors man labai patinka garsiai skaityti. Mamai skaitydavau. Patinka ir klausyti garso įrašų... „Vakaras su knyga“ − tai mano mėgiamiausia laida.“
KU Lietuvių filologijos ir režisūros katedros studentės
Jurgita Alsytė: „Šiuo metu rašau darbą apie identitetą Ievos Simonaitytės kūryboje. Mūsų susitikimai suteikė prasmingų nuorodų. Ketinu ir toliau dalyvauti Ėvikės teatrėlio veikloje. Būtų šaunu pasirodyti su skaitymų programa ne tik Klaipėdoje...“
Ieva Masalskytė: „Džiaugiuosi, kad galėjau pamatyti, kaip dirba aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas ir gauti iš jo ne tik scenos kalbos pamokų, bet ir lavinti aktorinius bei bendravimo įgūdžius. Taip pat dėkoju visiems Ėvikės skaitytojų teatrelio nariams už galimybę drauge kurti ir tuo pačiu pajusti skaitymo malonumą!“
Dora Žibaitė: „Į Ėvikės skaitytojų teatrėlį atėjau dėl scenos kalbos praktikos ir norėdama tęsti pažintį su Ievos Simonaitytės kūryba. Ievą Simonaitytę atradau dar visai neseniai, tik praėjusiais metais, skaitydama romaną „Vilius Karalius“. Tačiau labiausiai kvapą man užgniaužė romanas „Aukštujų Šimonių likimas“, kuriame kiekvienas veikėjas sukurtas kaip gyvas ir su dideliu jausmu. Skaičiau kaip bestselerį ir buvo visai nesvarbu, kad kalbama apie žmones, gyvenusius prieš kelis amžius − tokie jie buvo artimi ir taip staiga juos prisijaukinau.“
Rimas Žibas, medžio dirbinių kūrėjas: „Gerai, kad Ievos Simonaityės kūryba vis dar žinoma, skaitoma, apie ją kalbama, o žmonės kasmet susirenka rašytojos atminimą pagerbti, geriau pažinti jos kūrybą. Man smagu būti tarp šių žmonių, dalyvauti bendraminčių susibūrime. Linkiu neprarasti aistros bendraujant su knyga!“
